Skulptūra „Žvejo dukros“

1982 metais kopose, ties Šventosios uosto vartais, pastatyta įspūdinga 4 metrų aukščio skulptūrinė kompozicija „Žvejo dukros“ – tai trys į jūrą žvelgiančios ilgaplaukės merginos, laukiančios iš žvejybos sugrįžtančio tėvo. Autorė – Zuzana Pranaitytė. 2016 m. dienraščio „Lietuvos rytas“ skiltyje „Bendraukime“ išspausdintas straipsnis, kuris atskleidžia, jog 1982 metais kopose iškilęs meno kūrinys turi ir kitą veidą. Skulptūros autorės Zuzanos Pranaitytės dukterėčia Lina Wahl, gyvenanti užsienyje redakcijai papasakojo, kad teta jai atskleidė, jog skulptūra „Žvejo dukros“ –  visai ne žvejo dukros, o trys Baltijos valstybės, nurodė, kad Lietuva viduryje. Valstybės žiūri į Vakarus, ieškodamos pagalbos, vaduojantis iš sovietų okupacijos. Šventosios kopose stovinti skulptūra – kūrinys, iš autorės pareikalavęs daugiausia jėgų. Pasak jos dukterėčios, tetai netgi devynis kartus reikėjo daryti jo eskizą. „Prisimenu tetą, darančią „Žvejo dukrų“ eskizus. Tetos dirbtuvėse prie Vilnelės jų buvo daug. Mėgdavau ten būti. Būdama paauglė aš pozavau tetai, kai ji lipdė šias skulptūras. Stovėjau ant pastolių, o teta lipdė „dukrų“ kojas, pirštus. Man davė šiek tiek molio, kad nenuobodžiaučiau. Tada jas vežė į tuometinį Leningradą, kur jos buvo išlietos iš metalo“, – pasakojo moteris.