Gintaro muziejuje paroda „Gintaras iš gelmių“

Gegužės 19 d., 18 val. Gintaro muziejuje atidaroma paroda „Gintaras iš gelmių“. Tai tarpdisciplininis projektas, sujungiantis istoriją, archeologiją ir šiuolaikinę meninę raišką. Pagrindinis parodos partneris – Vokietijos gintaro muziejus Ribnice-Damgartene, partneriai – Neringos muziejai ir Lietuvos jūrų muziejus. Viena parodos dalimi siekiame atkreipti dėmesį į unikalų gintaro paveldą iš Kuršių marių dugno ir priminti, kad gintaras buvo ir yra išgaunamas ne tik Sembos pusiasalyje kasant gintaringuosius sluoksnius ar gaudant išplautus gintaro gabalus Baltijos jūroje. XIX a. antroje pusėje gintaras kastas ir iš Kuršių marių dugno. Pramoninės gintaro gavybos pradininkai buvo verslininkai iš Mėmelio (dabar Klaipėda) Moritzas Beckeris (1830–1901) ir Friedrichas Wilhelmas Stantienas (1817–1891). Jie gintarą išgaudavo ne tik pasitelkę plaukiojančias garo žemkases, bet ir narus. Parodoje kalbame apie įmonės sukūrimo ir klestėjimo laikotarpius Juodkrantėje, gintaro apdirbimo filialų steigimą Palangoje ir Kretingoje, pristatome retus tuometinės įmonės „Stantien & Becker“ eksportui paruoštus gintaro vėrinius bei kitus gintaro gaminius. Vienas reikšmingiausių ir tvariausių pasiekimų įmonės veiklos istorijoje buvo Richardo Klebso surinktas ir tyrinėtas garsusis Juodkrantės lobis, kurį sudarė unikalūs akmens amžiaus gintaro dirbiniai. Ilgai manyta, jog visas rinkinys, išskyrus keletą egzempliorių, saugomų Getingeno Jurgio Augusto universiteto Geologijos ir mineralogijos institute bei muziejuje, dingo Antrojo pasaulinio karo metais. Šios parodos pagrindinis partneris – Gintaro muziejus Ribnice-Damgartene (Vokietija) pristato dar vieną išlikusį originalų šio rinkinio kabutį, kuris anuomet karo pabaigoje kartu su keliomis kitomis vertybėmis iš Karaliaučiaus buvo išvežtas į užsienį, todėl išliko iki šių dienų. Tai, kad Kuršių marių dugnas dar ne iki galo ištyrinėtas, liudija ir dabar šioje Palangos gintaro muziejaus parodoje pristatomi unikalūs, po bene šimto metų iš marių dugno iškasti akmens amžiaus gintaro dirbiniai. Jei jie būtų rasti anuomet, neabejotinai būtų papildę ir praturtinę įmonės „Stantien & Becker“ garsųjį Juodkrantės rinkinį.

Kita parodos dalis skirta šiuolaikiniams menininkams. Ar istorinis gintaro paveldas jiems yra aktuali tema? XX–XXI a. šiuolaikiniai menininkai suvokia gintaro išskirtinumą, žavisi jo forma, spalva, perregimumu, taktiliniu paviršiumi ir atsiremia į didžiulį simbolinį kapitalą, kurį gintaras sukaupė nuo neolito laikų. Jų kūryboje galima rasti tų pačių bruožų, kurie galbūt vedžiojo ir neolito meistrų ranką: pagarbą, susižavėjimą, norą nepažeisti unikalios gintaro formos ir išlaikyti bei paryškinti jo sakraliąją dimensiją.

Paroda veiks iki rugsėjo 3 d.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba